Lietuvos kritulių ir debesų radaras tiesiogiai

Trečiadienis, 2026 m. 14 spalio d. • Realaus laiko Doplerio radarų duomenys kas 10 min.
LHMT & EUMETSAT radarų tinklas
Šaltiniai: LHMT (Trakų Vokė, Laukuva), EUMETSAT OPERA kompozitas
Atnaujinimo dažnis: kas 10 min. • Tikslumas: 250 m
Kraunamas radaras...
Kritulių intensyvumas: Silpnas (< 1 mm/val.) Vidutinis (1–4 mm/val.) Smarkus (4–10 mm/val.) Labai smarkus (> 10 mm/val.) Liūtis / Kruša / Perkūnija
Kompozitas atnaujinamas kas 10 min.

Lietuvos Doplerio radarų tinklas ir aprėptis

Lietuvos teritorijos meteorologinę stebėseną realiu laiku užtikrina du modernūs C-juostos (C-band, 5.6 GHz) Doplerio meteorologiniai radarai, priklausantys Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai (LHMT):

  • Trakų Vokės radaras (Vilniaus r.): dengia Rytų, Pietryčių ir Vidurio Lietuvą (Vilnių, Kauną, Alytų, Uteną, Panevėžį).
  • Laukuvos radaras (Šilalės r., Žemaičių aukštuma): įrengtas šalia aukščiausio Žemaitijos taško (Medvėgalio), dengia Vakarų Lietuvą, Žemaitiją, Klaipėdos regioną, Palangą ir Kuršių marias.

Kiekvienas radaras skenuoja atmosferą iki 250 kilometrų spinduliu. Abiejų radarų duomenys sujungiami į vientisą kompozitinį žemėlapį, eliminuojant šešėlines zonas ir užtikrinant nepertraukiamą debesuotumo kontrolę.

Kaip teisingai skaityti radaro duomenis?

Kritulių judėjimo kryptis: Paspaudę „Groti“ matysite debesis judančius pastarąsias 2 valandas. Pagal jų trajektoriją lengva numatyti, kada liūties židinys pasieks jūsų gyvenvietę.

Konvekcinės liūtys ir škvalai: Vasarą susidarantys izoliuoti raudoni ar violetiniai židiniai žymi pavojingus perkūnijos debesis su staigiais vėjo gūsiais (škvalu) ir stambia kruša.

Kas yra „Virga“? Kartais radaras rodo atspindžius, tačiau ant žemės nelyja. Tai nutinka, kai krituliai krenta iš didelio aukščio, tačiau sausame apatiniame atmosferos sluoksnyje išgaruoja nespėję pasiekti paviršiaus.

Orai Lietuvos miestuose ir kurortuose

Visi miestai ir gyvenvietės (2 444)

Dažniausiai užduodami klausimai apie kritulių radarą

Doplerio meteorologinis radaras kas 10–15 minučių siunčia trumpus elektromagnetinių bangų impulsus į atmosferą. Bangos, atsitrenkusios į lietaus lašus, snaiges ar krušos daleles, atsispindi atgal į anteną. Iš atspindžio intensyvumo (reflektyvumo, matuojamo dBZ) nustatomas kritulių kiekis ir tipas, o Doplerio efektas leidžia išmatuoti debesų judėjimo greitį bei kryptį.

Lietuvoje veikia du pagrindiniai LHMT Doplerio radarai: vienas Trakų Vokėje (Vilniaus r., dengiantis Rytų, Pietų ir Vidurio Lietuvą), kitas – Laukuvoje (Šilalės r., dengiantis Vakarų Lietuvą, Žemaitiją ir Baltijos pajūrį). Jų duomenys sujungiami į vientisą kompozitinį žemėlapį.

Silpnas lietus žymimas šviesiai mėlyna spalva (< 1 mm/val.), vidutinio intensyvumo lietus – tamsiau mėlyna (1–4 mm/val.), smarkus lietus – žalia ir geltona (4–10 mm/val.). Ryškiai raudonos ir violetinės zonos rodo ypač stiprias konvekcines liūtis su galima perkūnija, škvalu ar stambia kruša.

Šis reiškinys meteorologijoje vadinamas „Virga“. Radaro spindulys skenuoja atmosferą kelių šimtų metrų ar kilometrų aukštyje, todėl esant sausam pažemio oro sluoksniui, krentantys lašai nespėja pasiekti žemės ir išgaruoja ore. Taip pat retai pasitaiko klaidingi atspindžiai dėl paukščių migracijos ar anomalios bangų refrakcijos.

Mūsų radaro žemėlapis atnaujinamas automatiškai kas 10 minučių, vos tik gaunami naujausi duomenys iš radarų stočių. Laiko juostoje rodomi pastarųjų 2 valandų faktiniai kadrai bei skaitmeninė artimiausio pusvalandžio kritulių judėjimo prognozė.